įtrinti

įtrìnti, į̃trina, įtrýnė K, Rtr, NdŽ, KŽ; SD¹85, N, M, L, LL274,275 1. tr. DŽ¹ trinant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: Vaistas reikia gerai odon įtrìnti Š. Įtrinti gyvsidabrio į kūną Db. Įtrìnti špiritaus Rsn. Žaizdos negalima liesti pirštais, nes taip giliau įtrinami nešvarumai rš. | refl. tr.: Insitrýniau [vaistų], anryt paskėliau – atslūgo visa (visas tinimas) DrskŽ. 2. tr. įtepti kokiu tepalu, ar šiaip kuo: Druska iñtrina karvės tešmenį LzŽ. Įtrýniau su česnaku [nosį] – praėjo visa sloga Jd. Paimk muilą, įtrìnk blauzdžiūtes sutrūkusias – sugysi Klt. Pirma įtrýdavo su tuo akmenaičiu smilkminius Pgg. Patirpo taukų, į̃trina [kailinius] – i nieko nesivelia Mšk. Pats nuskusdavai, juos (kailius) įtrìndavai, minkštai išdirbdavai, gražiai Mšk. Į dešras taip [salietros deda], kumpius į̃trina Lž. Paruošto karpio gabaliukai įtrinami prieskoniais su druska rš. | refl. tr.: Insìtrini gerai [kojas], kai liepsna dega, i išdega sopė Klt. Piemenėlis insitrýnė sau blyną taukais ir nuejo pas keltuvas valgydamas Rod. 3. tr. ilgai trinant vieną į kitą įkaitinti: Tik pamėginkit paprastai trinti pagalį į pagalį ir paregėsit, kad šitaip pagalių karštai neįtrinsit ir ugnies iš jų neišgausit Db. 4. tr. sutrynus, sugrūdus įdėti: Įtrink taukinės, pipirų į viralą J. Nu tatai į sriubą įtrìns, ka jau kvepėtų, silkės galvą Ms. Į vandenį įdėdavom cibulę, druskos, o kartais dar silkę įtrìnsi – i rasalas Žlp. Bulbos tik ir garsvyčios, da kad silkę kokią įtrýnė garsvyčiose Krs. Suodžiuosan iñtrinam lašinių ir koserėn inkešam [išputusiam gyvuliui] Kpč. 5. tr. įveikti, nugalėti: Kap susgav[o] any[s] galiniuotis, trynė trynė, vienas vieno neiñtrina (ps.) Lz. 6. tr. Trgn padaryti nešvarų, įtepti, įmurzinti: Intrýnęs marškinius – išplausk Drsk. Žiūrėk, tavo visi parėdai kuoj intrinti Lš. Kad neintriñt[ų], nusvelka kelnes Mrc. Intrýniau skarelę Rš. Neantriñ' paduškos LzŽ. Tokis intrìntas andarokutis tik žąsų ganyt, o ne bažnyčion Sn. Kur tu intrýnei kojas, rankas? Azr. | refl. tr., intr.: Labai insitrýniau nagus Lp. Mėlynių, prašom, šiųmetinių, tik gal nenorėsit instrìnt Kpč. Ne pono darbas, instrìnsi tiktai Drsk. Išskalauna i vė ansìtrina [drabužiai] LKKXII26 (Grv). Matai, jų gražūs rūbai, bijo įsitrinti V.Krėv. Insitryniau rankeles in geltonus linelius (d.) Vlk. 7. tr. važinėjant suplūkti, sukietinti, įvažinėti: Jau kelias įtrintas Ėr. Keliai neįtrintì, maža kas važinėja Rm. Įtrintu keliu lengvai dribnojo arkliai V.Bub. 8. tr. DŽ¹ apvynioti siūlais (šeivas): Įtrìnk šeivą J. Pusę šeivos įtrýnė ir išgaravo pats Slnt. Su kalvaratu į̃trina šeivą Rdn. Tik man šeivas įtrìnkit dėl audimo, aš išausiu Trg. Kreivai įtrýniau šeivą – tokiais grumulais Jrb. A tu šeivų į̃trini? Gs. Po tokio susitarimo viena laumė ėmė aust, kita – šeivutes įtryt BsMtII196(Tlž). 9. tr. įbrazduoti, įtarkuoti: Iñtrinu burokų, saują bulbų virtų indedu Klt. 10. refl. NdŽ, DŽ¹ įsibrauti, įsigrūsti, įsisukti: Ir įsitrýnė į tarpą J. Mes skubiai įsitrinam darbininkų tarpan ir tenai pranykstam J.Bil. | Vargais negalais katinas įsitrynė į to dvaro sklepą LTR(ž.). | Mikrobai įsitrina [į organizmą] pro mažas žaizdeles V.Laš. ^ Varu neįsitrinsi malonėn (neįgysi palankumo) Blv. ║ sunkiai įsitaisyti į kokią vietą: Aš įsitrýniau į malūną Ms. Insitrýt moka in geras vietas atvažiavę, čia Amerika jiemi Prn. O ana, pamislyk, i įsitrýnė (gavo geresnes pareigas)! End. Še, Rapolas jau įsitrynė, lupa šimtus dabar Lnkv. Dievo malone įsitrynė į mokymo darbą Db. 11. refl. įsitaisyti gyventi, apsigyventi: Kiti įsitrýnė Akmenė[je] Vgr. 12. tr. prk. išlavinti, išmokyti: Vaiką dabar gali antrìnt, an godno dabar gali pastatyt LzŽ. 13. intr. prk. įkyrėti: Intrýnė barniai Ut. 14. refl. prk. įsibrėžti: Metų nepakavosi: koks brūkšnys ir insitrýnęs an kaktos Vj. \ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti